BM Slide Login

Paieška svetainėje

ATLAIDAI

(Iš straipsnio Kun. teol. dr. Mindaugas Puidokas. Mokymas apie atlaidus ir jų praktika 1999 m. atlaidų rinkinyje Enchiridion indulgentiarum)  http://www.lcn.lt/bzinios/bz0012/012str.html

1. Svarbiausios atlaidų taisyklės

„Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Jį gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis, tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri, būdama atpirkimo vaisių dalytoja, turi galios skirstyti ir suteikti atsilyginimo malonę iš Kristaus ir Jo šventųjų nuopelnų lobyno” (Indulgentiarum doctrina, 1). „Laikinosios bausmės” sąvoka reiškia laikinas pasekmes pačiam žmogui ar jį supančiam pasauliui. Priimant Atgailos sakramentą, atleidžiamos tik nuodėmės, bet bausmės už nuodėmes nėra visiškai pašalinamos. Maldos, kuriomis Bažnyčia nuo pirmųjų amžių palydėdavo atgailautojus, nuo viduramžių tapo atlaidų praktikos pagrindu.

Atlaidai esti daliniai arba visuotiniai, tai priklauso nuo to, ar laikinąją bausmę už nuodėmes atleidžia iš dalies ar visai. Atlaidus Bažnyčia teikia šiame pasaulyje tik juos laiminčiojo naudai, jų negalima skirti už kitus gyvuosius žmones. Tačiau atlaidai gali būti pritaikomi mirusiesiems užtarimo būdu (plg. EI, 2–3).

Diecezijų vyskupai ir visi jiems teisės nustatyta tvarka prilygstantys nuo savo pareigų ėjimo pradžios turi teisę suteikti dalinius atlaidus savo jurisdikcijos vietovėse ir savo jurisdikcijos asmenims, taip pat teikti savo vyskupijoje popiežiškąjį palaiminimą su visuotiniais atlaidais pagal įsakytą formulę tris kartus per metus didžiųjų jų pačių pasirinktų švenčių metu, nors patys tik dalyvautų iškilmingose Mišiose (plg. EI, 7). Metropolitas gali teikti dalinius atlaidus sufraganinėse vyskupijose, kaip ir savojoje (plg. EI, 8). Visos atlaidų knygos, brošiūros, lapeliai ir kiti panašūs leidiniai su atlaidų sąrašais negali būti spausdinami be vietos ordinaro leidimo (plg. EI, 11; Pastaba: šis straipsnis spausdinamas leidus Vilkaviškio vyskupui J. Žemaičiui MIC). Bet kuria kalba spausdinti autentiškus maldų ir gerų darbų rinkinius, t. y. norint vietos kalba išleisti Enchiridion indulgentiarum reikia Apaštalų Sosto leidimo (plg. EI, 12).

Šventei suteikti atlaidai perkeliami į tą dieną, į kurią teisėtai perkeliama pati šventė (plg. EI, 13). Kuriai nors dienai suteiktus atlaidus, jei įsakyta aplankyti bažnyčią ar koplyčią, galima gauti nuo išvakarių vidudienio iki tos dienos vidurnakčio (plg. EI, 14).

Neprapuola atlaidai, suteikti už bažnyčios aplankymą, jei toji bažnyčia būtų iš pamatų sugriauta, bet per penkiasdešimt metų toje pačioje vietoje bei tuo pačiu titulu vėl atstatyta. Už devocionalijų pamaldų naudojimą suteikti atlaidai prapuola tik tada, kai tos devocionalijos visiškai sunaikinamos arba parduodamos (plg. EI, 16).

Atlaidus laimėti gali kiekvienas pakrikštytas, neekskomunikuotas ir bebaigiąs atlikti įsakytus darbus, esantis be sunkios nuodėmės žmogus. Kad tikintysis, kuriam teisė nedraudžia, galėtų laimėti atlaidus, jis turi turėti bent bendrą intenciją juos gauti ir nustatytu laiku bei sąlygomis atlikti įsakytus darbus (plg. EI, 17).
Visuotinius atlaidus galima laimėti tik vieną kartą per dieną. Mirties valandą tikintysis gali laimėti ir kitus visuotinius atlaidus, nors tą dieną jau būtų vienerius visuotinius atlaidus laimėjęs. Dalinius atlaidus galima laimėti keletą kartų per dieną, nebent būtų įsakmiai kitaip nurodyta (plg. EI, 18).

Visuotiniams atlaidams laimėti reikia įvykdyti atlaidais pažymėtą darbą ir išpildyti tris sąlygas: atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija (pasimelsti popiežiaus intencija čia reikia suprasti ne maldą už popiežių, bet maldą ta intencija, kuria kiekvieną mėnesį meldžiasi Šventasis Tėvas). Be to, reikia atsisakyti bet kokio prisirišimo prie bet kurios, kad ir lengvos, nuodėmės (plg. EI, 20, § 1 ir § 3). Jei tokio nusiteikimo trūktų arba būtų nepakankamai išpildomos minėtos sąlygos, pelnomi tik daliniai atlaidai (plg. EI, 20, § 4). Šios trys sąlygos gali būti išpildytos prieš ar po daugiau dienų nuo įsakyto darbo įvykdymo. Tačiau priimti šv. Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija pritinka tą pačią dieną, kada atliekamas darbas. Vieną kartą atlikus išpažintį, galima gauti daugiau kartų visuotinius atlaidus. Tačiau vieną kartą priėmus šv. Komuniją ir pasimeldus popiežiaus intencija, gaunami tik vieneri visuotiniai atlaidai (plg. EI, 20, § 2). Sąlygos pasimelsti popiežiaus intencija visiškai įvykdomos, jo intencija vieną kartą sukalbėjus „Tėve mūsų” ir „Sveika, Marija”. Tačiau leidžiama sukalbėti ir bet kurią kitą maldą pagal kiekvieno pamaldumą ir nusiteikimą (plg. EI, 20, § 5).

Atlaidus, skirtus už kokią nors maldą, galima gauti sukalbėjus ją bet kuria kalba, tik vertimo tikslumas turi būti patvirtintas Apaštališkosios penitenciarijos arba krašto, kuriame vartojama išverstosios maldos kalba, ordinaro (plg. EI, 22). Atlaidus galima pelnyti sukalbėjus maldą pakaitomis su kitais arba sekant mintimis, kai ją kalba kitas (plg. EI, 23). Nuodėmklausiai gali pakeisti kitu tiek įsakytą darbą, tiek ir sąlygas tiems, kurie teisėtai sukliudyti negali jų įvykdyti (plg. EI, 24).
Be to, vietos ordinaras ar to krašto vyskupai gali savo jurisdikcijos tikintiesiems, gyvenantiems tokiose vietose, kur neįmanoma arba labai sunkiai įmanoma atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją, leisti gauti visuotinius atlaidus be įsakytos išpažinties ir šv. Komunijos. Tačiau tikintieji, esant tokiai situacijai, turi sužadinti tobulą gailestį ir pažadėti pirmai progai pasitaikius tuos sakramentus priimti (plg. EI, 25).

Nebyliai gali gauti viešoms maldoms skirtus atlaidus dalyvaudami toje pačioje vietoje su visais besimeldžiančiais tikinčiaisiais ir savo mintis bei pamaldžius jausmus keldami į Dievą. Privačiose maldose nebyliams pakanka maldas kalbėti mintimis ir ženklais išreikšti arba vien tik akimis sekti (plg. EI, 26).
 

2.  Keturios bendrosios atlaidais pažymėtos darbų ir maldų grupės

Naujausiojo atlaidų rinkinio (1999 m.) keturios bendrosios atlaidais pažymėtos darbų ir maldų grupės skatina tikinčiuosius kasdienio gyvenimo veiksmus atlikti krikščioniška dvasia, pagal savo luomą siekti meilės tobulybės (plg. EI, p. 31–44). 1986 metų atlaidų rinkinyje tebuvo tik trys pirmosios grupės. Keturios grupės yra bendresnio pobūdžio ir kiekviena iš jų apima tos pačios rūšies darbus. Tačiau ne už visus tos rūšies darbus suteikiami atlaidai, bet tik už tuos, kurie atliekami ypatingu būdu ir tikrai krikščioniška dvasia. Šiuo atveju atlaidai laimimi tik tada, kai tikintysis kasdieniame savo gyvenime sąmoningai aukojasi Dievui. Aiškumo dėlei prie kiekvienos iš tų grupių pridėtos nuorodos iš Šventojo Rašto ir Vatikano II Visuotinio Susirinkimo dokumentų.

1. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris atlikdamas savo pareigas ir kęsdamas gyvenimo vargus nuolankiai pasitikėdamas kelia į Dievą savo širdį ir bent mintimis kartoja kokią nors maldingą invokaciją. Šiuo būdu tikintieji pratinami nuolatinei maldai ir, atlikdami savo pareigas, didinti vienybę su Kristumi (plg. Lk 18, 1; Mt 7, 7–8; 26, 41; Lk 21, 34.36; Apd 2, 42; Rom 12, 12; 1 Kor 10, 31; 1 Tes 5, 17–18, Kol 4, 2; Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 41; Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 43).

2. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris tikėjimo dvasios ir gailestingumo vedamas save ar savo turtą paaukoja vargo prispaustiesiems. Šiais atlaidais tikintysis skatinamas dažniau atlikti meilės arba gailestingumo darbus, sekant Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir įsakymu (plg. Mt 25, 35–36.40, Jn 13, 34–35; Rom 12, 8.10–11.13; 1 Kor 13, 3; Gal 6, 10; Ef 5, 2; 1 Tes 4, 9; Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 93). Visgi ne visi meilės darbai pažymėti atlaidais, bet tik tie, kurie atliekami vargstančiųjų labui, pvz., maistas ar drabužiai kūnui, auklėjimas ar paguoda sielai.

3. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris atgailos dvasios vedamas sąmoningai ir laisvai atsižada leistino ir mielo sau dalyko. Tuo tikintieji skatinami valdyti savo aistras ir apsimarinti, kad taptų panašesni į neturtingą ir kenčiantį Kristų (plg. Mt 8, 20; 16, 24; Lk 9, 23; 13, 5; Rom 8, 13.17; 1 Kor 9, 25–27; Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 10 ir 41).

4. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris kasdieniniame savo gyvenime kitiems liudija savo tikėjimą, skatinant juos viską daryti Dievo garbei ir Bažnyčios gerovei (plg. Mt 10, 32; Lk 11, 28; Apd 1, 8; 2, 46; Rom 1, 8; 1 Tim 6, 12; Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 42).
 

3.   Maldingi veiksmai, už kuriuos gaunami visuotiniai atlaidai

Žmonijos pasiaukojimo Jėzui Kristui Karaliui aktas. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris per Kristaus Karaliaus šventę viešai kalba žmonijos pasiaukojimo Jėzui Kristui Karaliui aktą „Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau” (žr. Ap II 212–213). Kitais atvejais pelnomi daliniai atlaidai (plg. EI, conc. 2).

Atsilyginimo malda. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, per Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventę viešai kalbančiam atsilyginimo maldą „Gerasis Jėzau” (žr. Ap II 213–214). Kitais atvejais pelnomi daliniai atlaidai (plg. EI, conc. 3).

Popiežiaus palaiminimas. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, pamaldžiai priimančiam Romos miestui ir pasauliui (Urbi et Orbi) popiežiaus teikiamą palaiminimą arba vyskupo savo vyskupijoje teikiamą popiežiškąjį palaiminimą. Tokie atlaidai pelnomi ir tuo atveju, jei fiziškai nėra galimybių dalyvauti popiežiui teikiant palaiminimą, tačiau pamaldžiai ir pagarbiai ta intencija transliuojamų pamaldų klausomasi per radiją ar jos sekamos per televiziją (plg. EI, conc. 4).

Dienos, visuotinai pašvęstos kokiems nors religiniams tikslams. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai dalyvauja visuotiniuose dvasiniuose renginiuose, skirtuose kokiam nors maldingam religiniam tikslui, pvz., meldžiantis už dvasinius pašaukimus, rūpinantis sergančiais ir neįgaliaisiais, meldžiantis už jaunimo dvasinius reikalus ar pan. Daliniai atlaidai pelnomi, jei anksčiau minėtomis intencijomis tik meldžiamasi (plg. EI, conc. 5).

Eucharistijos garbinimas ir procesija.  Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris aplanko Švenčiausiąjį Sakramentą ir bent pusvalandį adoruoja; Didįjį ketvirtadienį po Paskutinės vakarienės Mišių, pastačius Švenčiausiąjį Sakramentą į tabernakulį, gieda „Prieš taip didį sakramentą”; pamaldžiai dalyvauja Kristaus Kūno ir Kraujo šventės metu iškilmingoje Eucharistijos procesijoje bažnyčios viduje ar šalia jos arba iškilmingose Eucharistinio kongreso užbaigimo pamaldose (plg. EI, conc. 7, § 1, 1o–4o).

Šv. Komunija. Visuotiniai atlaidai suteikiami tikinčiajam, kuris pirmą kartą priima šv. Komuniją arba pamaldžiai dalyvauja pirmosios šv. Komunijos pamaldose; gavėnios bet kurį penktadienį prieš Nukryžiuoto Jėzaus Kristaus paveikslą po šv. Komunijos pamaldžiai kalba maldą „Štai aš, o gerasis ir malonusis Jėzau” (žr. RM 1152) (plg. EI, conc. 8, § 1, 1o–2o).

Rekolekcijos. Bent tris dienas dalyvaujantiems rekolekcijose tikintiesiems suteikiami visuotiniai atlaidai (plg. EI, conc. 10, § 1).

Maldos už krikščionių vienybę savaitė. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris aktyviai dalyvavo maldos už krikščionių vienybę savaitėje ir tos savaitės užbaigimo renginiuose (plg. EI, conc. 11, § 1).

Mirties valanda. Mirties pavojuje esančiam tikinčiajam kunigas, teikdamas sakramentus, suteikia Apaštališkąjį palaiminimą su visuotiniais atlaidais. Jei nėra kunigo, mirties pavojuje esančiam tikinčiajam, tinkamai pasiruošus, gailestingoji Motina Bažnyčia suteikia visuotinius atlaidus, laimimus mirties valandą, jei jis savo gyvenime pastoviai kalbėdavo kokią nors maldą. Tai atstoja tris įprastas visuotinių atlaidų laimėjimo sąlygas. Šiems visuotiniams atlaidams laimėti labai tinka turėti kryžių. Juos tikintysis gali laimėti mirties valandą, nors ir būtų tą dieną jau laimėjęs kitus visuotinius atlaidus. Su šia Bažnyčios teikiama gerove reikėtų tikinčiuosius kiek galint dažniau supažindinti (plg. EI, conc. 12, §§ 1–5).

Kryžiaus pagerbimas ir Kryžiaus kelio stotys. Visuotiniai atlaidai suteikiami tikinčiajam, kuris pamaldžiai dalyvauja Didžiojo penktadienio Kryžiaus pagerbimo liturginėse apeigose. Tokie pat atlaidai pelnomi apėjus Kryžiaus kelią (žr. LM4 378–399) arba pamaldžiai dalyvaujant tiesiogiai, arba per televiziją ar radiją sekant, kai Kryžiaus kelią eina pats popiežius (plg. EI, conc. 13, 1o–2o).

Kryžiaus kelio maldinga praktika primena mums dieviškojo Atpirkėjo kančias, iškentėtas kelyje nuo Piloto kiemo, kur buvo mirčiai pasmerktas, iki Kalvarijos kalno, kur mirė ant kryžiaus dėl mūsų išganymo. Visuotiniams atlaidams gauti nustatytos šios sąlygos (plg. EI, p. 59–60):

1) norint apeiti Kryžiaus kelią, reikia naudotis teisėtai įvestomis Kryžiaus kelio stotimis;

2) Kryžiaus keliui reikia keturiolikos kryželių, prie kurių tinka pridėti tiek pat paveikslų su kiekvienos stoties scena;

3) pagal labiausiai paplitusį paprotį Kryžiaus kelias susideda iš keturiolikos maldingų skaitymų su kai kuriomis lūpų maldomis. Tačiau Kryžiaus keliui apeiti reikia tik Viešpaties Kančios ir Mirties maldingo apmąstymo. Mąstyti apie atskirų stočių paslaptis nebūtina;

4) reikia eiti nuo vienos stoties prie kitos. Jei Kryžiaus kelias einamas viešai ir visų dalyvaujančių judėjimas nuo vienos stoties prie kitos neįmanomas be triukšmo, užtenka, kad prie kiekvienos stoties eitų bent vadovas, o kiti tuo metu liktų stovėti savo vietose;

5) teisėtai sutrukdytieji visuotinius atlaidus gali pelnyti bent ketvirtadalį valandos skaitydami ir pamaldžiai apmąstydami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančią ir Mirtį;

6) Kryžiaus kelio maldingai praktikai prilygsta ir kitos maldingos praktikos, kuriomis galima pelnyti visuotinius atlaidus, tačiau tokios praktikos turi būti kompetentingo Autoriteto aprobuotos, apmąstyti Viešpaties Kančią bei Mirtį ir būti suskirstytos į keturiolika stočių.

Popiežiaus arba vyskupo pašventintų devocionalijų naudojimas. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris per šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę pamaldžiai naudoja popiežiaus ar bet kurio vyskupo palaimintą devocionaliją, sukalbėdamas aprobuotą Tikėjimo išpažinimo formulę (plg. EI, conc. 14, § 1).

Pamokslų klausymas. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris šventųjų misijų metu, išklausęs keletą pamokslų, dar dalyvauja iškilmingoje misijų užbaigoje (plg. EI, conc. 16, § 1).

Rožinio malda. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris bažnyčioje, viešoje koplyčioje, šeimoje, vienuolijos bendruomenėje, maldingoje draugijoje ar daugeliui taip susirinkus kokiam nors maldingam tikslui pamaldžiai kalba rožinį. Visuotiniai atlaidai gaunami ir tuo atveju, kai rožinį kalba popiežius, o mes arba patys pamaldžiai dalyvaujame, arba per televiziją ar radiją pamaldžiai sekame. Kitais atvejais pelnomi daliniai atlaidai (plg. EI, conc. 17, § 1, 1o–2o).

Rožinys yra tam tikras maldos būdas. Rožinio malda susideda iš penkiolikos Angelo pasveikinimo dešimčių, įterpiant Viešpaties maldą ir pamaldžiai apmąstant penkiolika svarbiausių mūsų Išganymo paslapčių. Visuotiniams atlaidams pelnyti už rožinio sukalbėjimą nustatytos šios sąlygos (plg. EI, p. 62):

1) užtenka sukalbėti tik trečiąją rožinio dalį, tačiau reikia kalbėti iš eilės visas penkias paslaptis;

2) lūpų malda turi būti sujungta su paslapčių pamaldžiu apmąstymu;

3) viešai kalbant rožinį, paslaptys paskelbiamos pagal vietos papročius; privačiai kalbant reikia, kad tikintysis lūpų maldą jungtų su paslapčių apmąstymu.

Maldos įvairiems šventiesiems ir palaimintiesiems. Skatinant maldingumą paskelbtiems šventiesiems ir palaimintiesiems, tikintysis gali pelnyti vieną kartą per dieną visuotinius atlaidus, jei kurio nors šventojo ar palaimintojo dieną aplanko bažnyčią arba koplyčią, kurioje tą dieną vyksta to šventojo ar palaimintojo garbei skirtos iškilmės, sukalbėdamas Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Pamaldžiai aplankius bažnyčią arba koplyčią kitu metu pelnomi daliniai atlaidai (plg. EI, conc. 21, § 2).

Rytų Bažnyčios maldos. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris bažnyčioje, viešoje koplyčioje, šeimoje, vienuolijos bendruomenėje, maldingoje draugijoje ar daugeliui taip susirinkus kokiam nors maldingam tikslui pamaldžiai recituoja himną Akathistos arba oficiumą Paraclisis (plg. EI, conc. 23, § 1).

Prašymo malda. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris bažnyčioje ar koplyčioje pamaldžiai dalyvauja iškilmingai giedodamas arba recituodamas pirmą sausio mėnesio dieną meldžiantis už Naujuosius metus, o per Sekmines himną „O Dvasia, Viešpatie, nuženk” (žr. LM4 139–140) (plg. EI, conc. 26, § 1, 1o).

Dėkojimo malda. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris paskutinę metų dieną bažnyčioje ar koplyčioje pamaldžiai dalyvauja iškilmingai giedodamas arba recituodamas himną „Tave, Dieve, garbinam” (žr. LM4 249–251), padėkodamas Dievui už praėjusius metus (plg. EI, conc. 26, § 1, 2o).

Primicijos. Suteikiami visuotiniai atlaidai kunigui, pirmą kartą celebruojančiam Mišias nustatytą dieną su žmonėmis, ir tikinčiajam, kuris tose Mišiose pamaldžiai dalyvauja (plg. EI, conc. 27, § 1, 1o–2o).

Kunigystės bei vyskupystės sukakčių minėjimas. Suteikiami visuotiniai atlaidai kunigui, švenčiančiam 25-ąsias, 50-ąsias, 60-ąsias ir 70-ąsias savo kunigystės šventimų metines, bei vyskupui, švenčiančiam 25-ąsias, 40-ąsias ir 50-ąsias savo vyskupystės šventimų metines, kai jie atnaujina Dievui pasiryžimą ištikimai vykdyti savo pareigas. Šiuos atlaidus gali pelnyti ir kiekvienas tikintysis, pamaldžiai dalyvaujantis šiose sukakties Mišiose (plg. EI, conc. 27, § 2, 1o–3o).

Krikšto pažadų atnaujinimas. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris bet kuria teisėtai aprobuota formule Velyknaktį arba per savo krikšto metines atnaujina krikšto pažadus (žr. RM 290–292) (plg. EI, conc. 28, § 1).

Maldos už mirusiuosius per Vėlines ir Vėlinių aštuondienio metu. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, jei Vėlinių aštuondienio metu pamaldžiai aplanko kapines ir bent mintimis pasimeldžia už mirusiuosius arba Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.) pamaldžiai aplanko bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalba Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Šiuos atlaidus galima pelnyti ir mirusiųjų naudai (plg. EI, conc. 29, § 1, 1o–2o).

Šventojo Rašto skaitymas. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris su derama Dievo žodžiui pagarba kaip dvasinį skaitymą bent pusvalandį skaito kompetentingo autoriteto aprobuotą Šventąjį Raštą. Jei skaito mažiau nei pusvalandį, suteikiami daliniai atlaidai. Dėl teisėtos priežasties negalinčiam skaityti suteikiami visuotiniai arba daliniai atlaidai, priklausomai nuo anksčiau nurodyto skaitymo trukmės, jei Šventojo Rašto klausosi vaizdo arba garso priemonėmis (plg. EI, conc. 33, §§ 1–2).

Vyskupijos sinodas. Vyskupijos sinodo metu visuotiniai atlaidai suteikiami tikinčiajam, aplankančiam tą bažnyčią, kurioje vyksta sinodas (plg. EI, conc. 31).

Vyskupo vizitacija. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris vyskupo vizitacijos pamaldose atlieka šventas pareigas (plg. EI, conc. 32).

Šventovių lankymas. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris aplanko šias šventoves ir pamaldžiai ten sukalba Viešpaties maldą bei Tikėjimo išpažinimą (plg. EI, conc. 33, § 1, 1o–5o):

1) vieną iš keturių patriarchinių Romos bazilikų;

2) mažąsias bazilikas per Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę (birželio 29 d.), jų titulo šventę, Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.) arba bet kurią kitą laisvai pasirinktą metų dieną;

3) katedrą per Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę (birželio 29 d.), jos titulo šventę, Šv. apaštalo Petro Sosto šventę (vasario 22 d.) arba Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.);

4) tarptautines, nacionalines ar vyskupijos šventoves, patvirtintas kompetentingo autoriteto, per jų titulo šventę, bet kurią kitą laisvai pasirinktą dieną arba maldininkų gausaus lankymo metu;

5) parapijos bažnyčią per jos titulo šventę ir Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.);

6) bažnyčią arba altorių jų konsekravimo dieną;

7) vienuolyno bažnyčią arba koplyčią per šventojo steigėjo šventę.
 

4.   Maldingi veiksmai, už kuriuos gaunami daliniai atlaidai

Katechizacija. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, mokinančiam arba besimokinančiam tikėjimo tiesų (plg. EI, conc. 6).

Eucharistijos pagarbinimas. Daliniai atlaidai suteikiami tikinčiajam, kuris aplanko Švenčiausiąjį Sakramentą ir jį pagarbina arba prieš Švenčiausiąjį Sakramentą pamaldžiai sukalba Bažnyčios aprobuotą maldą Jėzui, pvz.: „Tau lenkiuos, o Dieve” (žr. LM4 225), „O šventasis pokyli” (žr. LM4 166), „Prieš taip didį Sakramentą” (žr. LM4 251; Ap II 28–29) (plg. EI, conc. 7, § 2, 1o–2o).

Dvasinė Komunija. Daliniai atlaidai suteikiami tikinčiajam, kuris bet kuria aprobuota pamaldžia forma sužadina dvasinės Komunijos aktą (žr. LM4 107) arba dėkojimo aktą po Komunijos (žr. LM4 104–106), pvz.: „Kristaus siela” (žr. RM 1151), „Štai aš, o gerasis ir malonusis Jėzau” (žr. RM 1152) (plg. EI, conc. 8, § 2, 1o–2o).

Sąžinės sąskaita. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris, ypač ruošdamasis sakramentinei išpažinčiai, atlieka savo sąžinės sąskaitą pasiryždamas taisytis (žr. LM4 86–93) (plg. EI, conc.  9, 1o).

Gailesčio aktas. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris bet kuria aprobuota formule pamaldžiai sukalba tobulo gailesčio aktą, pvz.: „Prisipažįstu” (žr. LM4 176), 129 psalmę, 50 psalmę, Graudulines psalmes (Ps 119–133), Atgailos psalmes (Ps 6; 31; 37; 50; 101; 129; 142) (plg. EI, conc. 9, 2o).

Mėnesinis susitelkimas. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, dalyvaujančiam mėnesiniame susitelkime (plg. EI, conc. 10, § 2).

Malda už krikščionių vienybę. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris bet kuriuo metu pamaldžiai sukalba Bažnyčios aprobuotą maldą už krikščionių vienybę, pvz., „Visagalis ir gailestingasis Dieve” (Lietuvoje aprobuota malda: LM4 141 ir 308) (plg. EI, conc. 11, § 2).
Kunigo arba diakono pašventintų devocionalijų naudojimas. Tikintysis, pamaldžiai naudojantis bet kurio kunigo ar diakono tinkamai palaimintą devocionaliją, gauna dalinius atlaidus (plg. EI, conc. 14, § 2).

Mąstymas. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris siekdamas saviugdos pamaldžiai skiria laiko maldingam mąstymui (plg. EI, conc. 15).

Dievo žodžio klausymasis. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris atidžiai ir pagarbiai klauso Dievo žodžio skelbimo (plg. EI, conc. 16, § 2).

Maldos Švč. Mergelei Marijai. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai kalba arba gieda Švč. M. Marijos giesmę „Mano siela šlovina Viešpatį” (žr. LM4 257–258), anksti ryte, vidurdienį arba vakare kalba maldą „Viešpaties Angelas” (žr. LM4 42–43; baigiamoji malda – IV advento sekmadienio pradžios malda, žr. RM 119), o Velykų laikotarpiu maldą „Dangaus Karaliene” (žr. LM4 568; baigiamoji malda – bendrųjų Švč. M. Marijos Mišių pradžios malda Velykų laiku, žr. RM 889). „Viešpaties Angelą” ir „Dangaus Karalienę” privaloma užbaigti nurodytomis baigiamosiomis maldomis. Be to, dalinius atlaidus galima pelnyti  Švč. Mergelei Marijai pamaldžiai sukalbant kurią nors teisėtai aprobuotą kitą maldą, pvz.: „Atsimink, maloningoji Mergele Marija” (žr. LM4 272–273), „Sveika, Karaliene” (žr. LM4 478), „Tavo apgynimo šaukiamės” (žr. LM4 272). Vyskupų konferencijos gali pasirūpinti, kad leidžiamame atlaidų rinkinyje anksčiau paminėtos maldos būtų praturtintos kitomis to krašto tikinčiųjų pamėgtomis maldomis Švč. Mergelei Marijai (plg. EI, conc. 17, § 2, 1o–3o).

Malda Angelui sargui. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotą maldą savo Angelui sargui, pvz., „Angele sarge” (žr. LM4 50 ir 95) (plg. EI, conc. 18).

Malda šv. Juozapui. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotą maldą  šventajam Juozapui, Švč. M. Marijos Sužadėtiniui, pvz., „Į Tave, palaimintasis Juozapai” (žr. LM4 277–278) (plg. EI, conc. 19).

Malda šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai kalba maldą „Šventieji apaštalai Petrai ir Pauliau” (Sancti Apostoli Petre et Paule) (plg. EI, conc. 20).

Maldos įvairiems šventiesiems ir palaimintiesiems. Tikintysis, kuris bet kurio šventojo ar palaimintojo dieną pamaldžiai sukalba tai progai skirtą maldą iš Mišiolo arba kurią kitą teisėtai aprobuotą maldą, pelno dalinius atlaidus (plg. EI, conc. 21, § 1).

Novenos. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai dalyvauja viešai atliekamoje novenoje, pvz.: prieš Kristaus Gimimo, Sekminių (žr. LM4 162–163) ar prieš Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventes (plg. EI, conc. 22, 1o).

Litanijos. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotas litanijas, pvz.: Švč. Jėzaus Vardo, Švč. Jėzaus Širdies, Švč. Kristaus Kraujo, Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo  ir Visų Šventųjų (plg. EI, conc. 22, 2o).

Mažosios valandos. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotas Mažąsias valandas, pvz.: Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios, Švč. Jėzaus Širdies, Švč. Mergelės Marijos (žr. LM4 311–316), Nekaltojo Prasidėjimo, šv. Juozapo (plg. EI, conc. 22, 3o).

Rytų Bažnyčios maldos. Suteikiami daliniai atlaidai tiknčiajam, kuris pamaldžiai kalba šias maldas: dėkojimo maldą (pagal armėnų tradiciją); vakaro maldą ir maldą už mirusiuosius (pagal Bizantijos liturgiją); Šventyklos maldą, maldą Lakhu Mara ir Ad te Domine (pagal chaldėjų liturgiją); maldą Ad thurificationem ir Ad glorificandam Dei Matrem Mariam (pagal koptų liturgiją); maldą Pro remissione peccatorum ir Pro adipiscenda sequela Christi (pagal etiopų liturgiją); Maldą už Bažnyčią, maldą po liturgijos šventimo (pagal maronitų liturgiją); maldą Intercessiones pro defunctis ex Liturgia S. Iacob (pagal syrų–Antiochijos liturgiją) (plg. EI, conc. 23, § 2).

Maldos už geradarius. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris, būdamas malonės būklės, meldžiasi už geradarius pagal teisėtai aprobuotus tekstus, pvz., „Atlygink, Viešpatie, amžinuoju gyvenimu visiems, kurie dėl Tavo vardo mums gera daro. Amen” (plg. EI, conc. 24).

Maldos už ganytojus. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris nuolankiai ir pamaldžiai kalba kokią nors teisėtai aprobuotą maldą už Šventąjį Tėvą (žr. LM4 121) arba iš Mišiolo paimtą maldą už diecezijos vyskupą, jam pradėjus eiti pareigas ar kasmet (žr. RM 1011–1013) (plg. EI, conc. 25, 1o–2o).

Kasdienės maldos. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris ryte bei vakare arba prieš ir po darbo ar valgio pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotą kokią nors prašymo ar padėkos maldą, pvz.: „Mūsų veiksmus” (žr. LM4 49), „Tave, Dieve, garbinam” (žr. LM4 249–251), „O Dvasia, Viešpatie, nuženk” (žr. LM4 139–140), „Dvasia, Viešpatie, ateik” (žr. LM4 162–163) (plg. EI, conc. 26, § 2, 1o–3o).

Krikšto pažadų atnaujinimas. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris bet kuriuo metų laiku teisėtai aprobuota formule atnaujina krikšto pažadus (plg. EI, conc. 28, § 2, 1o).

Žegnojimasis. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai persižegnoja tardamas įprastus žodžius: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen” (plg. EI, conc. 28, § 2, 2o).

Tikėjimo išpažinimas. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris pamaldžiai kalba Apaštalų arba Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą (plg. EI, conc. 28, § 2, 3o).

Dieviškųjų dorybių aktas. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris bet kuria aprobuota formule sukalba dieviškųjų dorybių (tikėjimo, vilties ir meilės) aktą (žr. LM4 48) (plg. EI, conc. 28, § 2, 4o).

Maldos už mirusiuosius. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris bet kuriuo laiku pamaldžiai aplanko kapines ir bent mintimis pasimeldžia už mirusiuosius arba jei pamaldžiai kalba ar gieda gedulinę Rytmetinę ar Vakarinę (žr. LM4 493–515), arba maldą „Amžiną atilsį” (žr. LM4 43). Šiuos atlaidus galima pelnyti mirusiųjų naudai (plg. EI, conc. 29, § 2, 1o–2o).

Katakombų aplankymas. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, pamaldžiai aplankiusiam senovės krikščionių kapines arba katakombas (plg. EI, conc. 33, § 3).

Sutrumpinimai:

EI – Enchiridion indulgentiarum. Normae et concessiones. Editio quarta. Libreria editrice Vaticana, 1999;

LM4 – Liturginis maldynas. 4-asis pataisytas leidimas. Vilnius, 1996;

RM – Romos mišiolas [pagrindinis]. Kaunas–Vilnius, 1987. T. 1;

Ap II – Romos katalikų apeigynas Lietuvos vyskupijoms. Vilnius – Kaunas, 1966. T. 2.